- žlioburiuoti
- 1 žliõburiuoti, -iuoja, -iavo NdŽ žr. žlioburti: 1. Kl. 2. Žliõburiuoju žirnius, pupas virtas del kelio neilgumo Ggr. Valgė žlioburiavo kaip ne savo dantimis, o lėkštėje batviniai nėmaž neseko Žem. ^ Žlioburiuoji kai karvė kaulą Jrb. \ žlioburiuoti; sužlioburiuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.